Auginamos triušių veislės

VIENOS BALTASIS


Vienos baltųjų triušių veislė išvesta Austrijoje. Veisimo tikslas – išgauti baltos spalvos triušius su mėlynomis akimis. 1910 metais pirmieji triušiai pasirodė Vokietijoje, ir tik apie 1930-uosius metus buvo oficialiai pripažinti.
Tai vidutinio stambumo triušių veislė. Šios veislės triušiai sveria 4,0 – 5,0 kg. Liemuo – 49 cm, krūtinė apimtis – 35 cm. Galva labai stipri, gerai išvystytas žandikaulis, neilgos stačios ausys, akys – gražios, didelės, melsvos. Kailis – baltas, tankus, minkštas, blizgantis.
Patelės vidutiniškai veda 8 triušiukus, vislios, gerai juos augina. Veislė atspari ligoms.
ANGORA


Angoros pūkiniai triušiai kilę iš Turkijos, Angoros (dabar Ankara) miesto. Šios veislės  veisimo tikslas – veisti gražaus kūno sudėjimo, vidutinio stambumo triušius bei gauti gerą vilnos produkciją, išsaugoti veislei būdingus požymius. Jie vidutiniškai sveria 3,5 kg. Angoros triušiai paklausūs dėl jos vilnos, pakankamai didelės mėsos išeigos bei puošnumo.
 
Angoros triušio kūnas – cilindro formos, kojos stiprios, galva plati, trumpa, ausys – mėsingos. Gerai išsivysčiusi vilna. Plauko ilgis siekia maždaug 60 mm. Per metus iš Angoros triušio galima gauti apie 1,2 kg pūko.  Angoros triušiai yra ilgaamžiai, gyvena daugiau nei 10 metų. Kergiami nuo 7–8 mėn. Veislei tinka iki 5–6 metų. Patelės vislios, atsiveda 8–10 triušiukų, yra pieningos, rūpestingos, gerai prižiūri jauniklius.
 
Angoros triušiams kenkia drėgnas oras, todėl juos geriausia laikyti sausai ant tankių grotelių. Kraikas turi būti sausas, stambus, kad nesusiveltų plaukai.
UGNINIAI


Šios veislės triušiai buvo išvesti Anglijoje XIX a. kryžminant kiškius su laukiniais triušiais. Anksčiau ugniniai triušiai buvo šviesiai kreminės spalvos, vėliau buvo sukryžminti su paprastais triušiais, ir taip ši veislė pagerėjo. Angliškas šios veislės pavadinimas yra “Black-and-tan”.

Ugniniai – tai smulkių triušių veislė, kurios svoris 2,5 – 3,3 kg (mažiausias svoris yra 2 kg). Kūnas yra kresnas, cilindro formos, ausys – proporcingos kūno dydžiui. Patelės neturi pagurklio. Ugniniai triušiai gali būti juodos, mėlynos arba havana spalvos. Ypač išsiskiria kontrastinga ugnies spalvos papilvė ir kontūrai.
KALIFORNIJOS


Veislė buvo išvesta 1922 metais Kalifornijoje (kilę iš Šinšilos ir Naujosios Zelandijos baltųjų veislės bei rusiškų triušių). Veisimo tikslas buvo daugiausia dėl mėsos. Europoje Kalifornijos triušiai 1962 metais buvo pristatyti Londone. 1960 metų vidury šios veislės triušiai buvo pristatyta Vokietijoje ir įrašyti į oficialų veislės standartą.
 
Tai vidutinio stambumo triušių veislė. Normalus Kalifornijos triušių svoris apie 4 kg (mažiausias – 3 kg, didžiausias – 5 kg). Kalifornijos triušiams būdinga tamsios ausys, ūsai, uodega, kurie keičiasi kintant metų laikams. Pats kailio modelis yra labai panašus į rusiškų triušių. 
BELGIJOS MILŽINAI


Belgijos milžinų (Flandrai) veislės triušiai – tai didžiausia ir stambiausia triušių veislė pasaulyje, todėl jie labai patrauklūs komerciniam veisimui ar mėsai.
Šios veislės triušiai pasižymi aukšta stovėsena, tvirtomis ir tiesiomis kojomis, plačiu ir ilgu liemeniu, stambia galva su didelėmis, stovinčiomis ausimis.
Pagal Europos standarto reikalavimus suaugęs triušis turi sverti ne mažiau 7 kg. Dauguma šios veislės triušių sveria apie 8 kg. Atliekant bandymus buvo pasiektas 10-12 kg ir didesnis svoris. Rekordinis svoris – 22 kg. Idealus kūno ilgis yra 72 cm.
VOKIETIJOS DĖMĖTIEJI MILŽINAI


Stambių triušių veislė kilusi iš Prancūzijoje paplitusių dėmėtų triušių – „drugelių“. 18 amžiaus pabaigoje „drugelius“ Vokietijoje sukryžmino su Belgijos milžinais. 1908 metais Vokietijos dėmėtųjų milžinų veislė buvo pripažinta oficialiai.  Šie triušiai yra greitai augantys, raumeningi. Standartinis triušio svoris yra 6 kg ir daugiau. Sudėjimas ir stovėsena yra artima milžinų veislės triušiams.
 
Vokietijos dėmėtųjų milžinų kūno ilgis apie 68 cm. Ausys ne trumpesnės nei 15 cm. Įspūdingas šių triušių kailio piešinys – sniego baltumo kailis, spalvota juosta nugaroje ir simetriškai abiejuose šonuose išsidėsčiusios apie 3 cm skersmens dėmės, taip pat spalvotos ausys, snukutis, akių apvadai ir simetriški žandų taškai – po vieną abiejose pusėse. Veisiant šiuos triušius reikia stengtis išlaikyti piešinio taisyklingumą. Vokietijos dėmėtųjų milžinų patelės vislios, pieningos. Vidutiniškai jos veda 8-9 triušiukus, kuriuos gerai prižiūri.
PRANCŪZIJOS AVINAI


Stambių triušių veislė. Pagal svorio ir kūno apimties reikalavimus Europoje užima ketvirtąją vietą.
 
Tai neilgi, platūs triušiai kuprota nosimi ir kabančiomis ausimis, trumpomis stipriomis kojomis. Dėl tokių kojų triušio stovėsena yra pusiau žema. Pirmą kartą avinai buvo aprašyti 1910 metais. Vėliau Vokietijos mėgėjai atsivežė juos į savo šalį, stengėsi juos stambinti. 1933 metais Vokietijoje ši veislė buvo pavadinta Vokietijos avinais. Avinų svoris 5,5 kg ir daugiau. Triušio išskėstų ausų ilgis yra nuo 38 iki 45 cm.
 
Triušiai greitai augantys, mėsinio tipo. Daugiausiai paplitę kiškinės spalvos avinai, tačiau avinų būna  įvairių spalvų ir raštų. Patelės rūpestingos, gerai prižiūri jauniklius. Ši veislė pasižymi ramiu charakteriu, yra meilūs.
DIDIEJI ŠVIESIAI SIDABRINIAI


Tai vidutinio stambumo triušių veislė, pasižyminti greitu augimu ir puikiomis mėsinėmis savybėmis. Veislės tėvynė – Prancūzija, Šampanės provincija. Todėl jie turėjo ir tebeturi vardą „Šampan“, taip pat dar vadinami „Prancūzijos sidabriniais“. 1938 metais Vokietijoje ši veislė buvo pavadinta „Didžiaisiais šviesiai sidabriniais“.
 
Kailis sidabro spalvos, pageidautina vidutinio šviesumo. Spalva vienoda visame kūne, tik šiek tiek tamsesnis snukutis, akių apvadai ir ausys. Suaugusio triušio svoris apie 4,5-5,5 kg. Patelės veda 7-8 triušiukus, juos gerai prižiūri. Jaunikliai gimsta juodi ir palaipsniui „žilsta“. Jų visas grožis išryškėja septintame, aštuntame mėnesyje. Triušiai nereiklūs.
DIDŽIOJI ŠINŠILA


Didžiosios šinšilos kilusios iš Prancūzijos. Pirmą kartą triušiai pristatyti 1913 m. Paryžiuje vykusioje parodoje. 1915 m. anglai parsigabeno į savo šalį šinšilų, kurias kryžmino su milžinais, todėl triušių svoris išaugo nuo 2,5 iki 4 kg. 1920 m. Vokietijos augintojai per Olandiją įsivežė į savo šalį. Šiuo metu veislė auginama daugelyje šalių.
Dabar suaugę triušiai sveria 4,5-5,6 kg. Didžiųjų šinšilų galva nedidelė, kaklas trumpas, ausys stačios, apie 14 cm, kūnas kresnas, šiek tiek cilindro formos, 45-50 cm. Akys tamsiai rudos spalvos. Kailis tankus, elastingas sidabro spalvos su pilkai melsvu atspalviu. Pilvo, kojų ir uodegos vidinė pusė balkšva. Viršutinė uodegos pusė ir ausų galiukai juosvi. Plaukų ilgis 3 mm. Didžiosios šinšilos lytiškai subręsta 5,5-6,5 mėn. Vadoje būna 7-8 triušiukai.
NAUJOSIOS ZELANDIJOS BALTIEJI

Naujosios Zelandijos baltieji išvesti 1910 m. JAV iš Naujosios Zelandijos raudonųjų triušių albinosų. Atrinkti albinosai buvo poruojami tarpusavyje ir atrankos būdu formuojami mėsiniai baltieji triušiai. Be to, norint, kad užaugtų didesni, jie buvo kryžminami su flandrais (Belgijos milžinais). Galutinis šio selekcinio darbo rezultatas – skania mėsa pasižyminti Naujosios Zelandijos baltųjų triušių veislė.

Naujosios Zelandijos baltieji greitai bręsta, jau 5 mėn. amžiaus patelės gali būti poruojamos. Patelės vislios, veda po 8-10 triušiukų, gerai juos prižiūri ir dažniausiai visus užaugina. Triušiukai itin greitai auga: 3 mėn. jie jau sveria 2,7-3 kg, 1 kg svorio priauginti sunaudoja apie 3 pašarinius vienetus. Šių triušių kojų padai apaugę tankiais plaukais, todėl juos tinka laikyti ant vielos tinklo.

Šios veislės triušiai labai paplitę Amerikoje ir Europoje. Pasaulinėje rinkoje Naujosios Zelandijos baltųjų mėsa turi itin didelę paklausą.
REKSAI


Reksai yra vieni iš labiausiai paplitusių kailinių veislių triušių pasaulyje. Jie pasižymi ypatinga kailio išvaizda ir plaukų dangos struktūra. Šios veislės triušiai vertingi ne tik dėl kailio, bet ir jų mėsa naudojama maistui.
 
Šios veislės triušių akuotiniai ir dengiamieji plaukai yra vienodo ar beveik vienodo ilgio, todėl atrodo kaip pakirpti, o plaukų dangos paviršius primena veliūrą ir yra labai švelnus. Dėl tokios kailio išvaizdos reksai dar vadinami trumpaplaukiais.
 
Trumpaplaukių triušių istorija prasidėjo Prancūzijoje apie 1919 m., kai triušių augintojas savo Belgijos milžinų veislės triušių vadoje pastebėjo triušiuką, kurio kailis, lyginant su kitais tos pačios vados jaunikliais, 3 savaites neapaugo plaukais. Praėjus laikui, šio triušiuko plaukai buvo žymiai trumpesni, lyginant su kitais, šio augintojo auginamais, triušiais. Įvykusi mutacija davė pradžią reksų arba karališkųjų triušių  (lot. rex reiškia “karalius”) atsiradimui.
 
Rudos arba dar vadinamos bebro kailio spalvos triušiai pavadinti Castor rex.
BURGUNDIJOS


Veislė buvo išvesta prieš Antrąjį pasaulinį karą  Burgundijoje. Veisiant šiuos triušius buvo kryžminami Kalifornijos ir Naujosios Zelandijos raudonieji triušiai.
 
Tai vidutinio stambumo triušių veislė, kurios normalus svoris daugiau nei 4,25 kg, maksimalus svoris – 5,25 kg. Kūnas yra pailgas, ausys šiek tiek ilgesnės nei kitų panašių veislių triušių, turi pagurklį. Kailis yra gelsvai raudonos spalvos, pilvas kreminės spalvos, uodega balta, akys rudos. Patelės puikiai prižiūri ir išmaitina triušiukus.
 
Burdundijos triušių veislė laikoma viena geriausių mėsinių veislių dėl aukštos kokybės skoninių savybių.
NAUJOSIOS ZELANDIJOS RAUDONIEJI

Nepaisant jų pavadinimo, ši veislė atsirado Amerikoje, kai Kalifornijos ūkininkai pradėjo veisti šiuos triušius. Šie triušiai turėjo paklausą dėl savo kailio spalvos ir spartaus augimo. Gyvūnai nuo 1910 metų labai pagerėjo dėl kryžminimosi, ir 1916 m. nauja veislė buvo pavadinta „Amerikos raudonieji“. Dėl savo spartaus augimo ir jų puikios mėsos jie greit išpopuliarėjo. Kalifornijoje, triušių mėsa tapo populiari ir sukėlė savo pramonę. Po pirmo pasaulinio karo šie triušiai buvo pradėti veisti Prancūzijoje ir Anglijoje. Prancūzijoje jie buvo veisiami šviesesniu kailiu ir sverdavo nuo keturių iki penkių kilogramų, nuo 1914 metų juos imta vadinti elnių spalvos. Anglijoje buvo veisiami tamsesnės spalvos ir svoris siekė nuo trijų iki keturių kilogramų. Iš Anglijos, 1930 metais, pirmieji Naujosios Zelandijos triušiai pateko į Vokietiją. 1934 metais norėjo juos pavadinti Vienos geltonaisiais. Kaip Naujosios Zelandijos raudonieji jie buvo įrašytį 1936 metais.
Vidutinis šios veislės triušių svoris yra 4 kg (mažiausias – 3 kg, didžiausias 5 kg). Kūnas yra cilindro formos, šiek tiek padidintas, tokio pat pločio priekyje ir gale. Galva yra stipri su ryškiu žandikauliu, plati kakta, ilgi ūsai, ausys suderintos su kūno ilgiu. Kūno spalva yra intensyvi, daug raudonos spalvos su blizgesiu, akys rudos, tamsūs nagai.
VIENOS MĖLYNIEJI
Vienos mėlynieji triušiai pirmą kartą buvo pristatyti Vienoje, 1895 metais. Tai labai populiari, vidutinio stambumo, mėsinio tipo su tankiu tamsios mėlynos spalvos kailiu, veislė.
Šios veislės triušiams būdingas cilindro tipo kūnas, liemuo ilgas (50 – 57 cm), krūtinė plati, gerai išsivysčiusi, 36 cm apimties. Vidutinio dydžio galva, neilgos stačios ausys. Nugara plati, tiesi. Kojos tvirtos. Akys tamsiai mėlynos. Stovėsena pusiau aukšta, grakšti. Kai kurios patelės turi pagurklį.
Normalus šios vidutinio dydžio triušių veislės svoris 4,25 – 5,25 kg (Idealus triušio svoris 4,5-5,0 kg).
Patelės subręsta 8 – 9 mėn., atveda 6 – 9 triušiukus, pieningos, gerai prižiūri jauniklius. Patinai tinka veislei 6 – 7 mėnesių. Triušiai vislūs, ištvermingi, galima mušti 6 – 7 mėnesių.
 
JAPONIJOS

Japonijos triušiai yra prancūzų kilmės ir kilę iš laukinių gyvūnų (mutavo japonų išradimas). Pirmą kartą buvo pristatyti 1889 metais Paryžiaus pasaulinėje parodoje, o vėliau pradėti veisti Anglijoje, Olandijoje ir Vokietijoje.
Japonijos veislės triušio normalus svoris yra nuo 3,75 kg iki 4,5 kg (mažiausias svoris – 2,75 kg). Šios veislės triušių kailio spalvos raštą sudaro juodos ir geltonos juostelės ir dėmės, kurios turėtų būti paskirstytos abiejose kūno pusėse.
SATINAI


Ši triušių rūšis išrasta JAV. Satinus sunku supainioti su kitais triušiais, kadangi jų kailis tiesiog spindi. Tai lemia ypatinga plauko struktūra: plauko pagrindas tuščiaviduris ir pasižymi aukštu atspindžio koeficientu. Dėl šių savybių satinų kailį galima supainioti su audinių kailiu. Veislė, kaip dažniausiai nutinka, išvesta netyčia, kai amerikietis veisėjas bandė pagerinti Havana veislės triušių kailio kokybę. Viskas prasidėjo 1934 metais. Pirma jie buvo laikomi broku, vėliau pradėta intensyviai eksperimentuoti ir išgautų spalvų bei raštų skaičius vis didėjo.
 
Satinai – vidutinio dydžio triušiai, užauga iki 4 kg. Paprastai šios veislės patinai smulkesni už pateles. Šie triušiai nereikalauja ypatingos priežiūros. Patelės atsiveda nuo 5 iki 11 triušiukų, ir puikiai visus išmaitina